skip to Main Content

Pradžia.  BUDYS tęsia savo idėjinio pirmtako – amžinos Garbės nario Sigismundo Mačiuko veiklą.  Nuo pokario vadovaudamas Smiltynės jachtklubui jis kaupė marinistinių retenybių ir senienų kolekciją. Ne sau – būsimam jachtingo muziejui. 1980 m.  Jo vieton paskirtas naujas jachtklubo vadovas surengė komunistinę talką, kurios metu buvo įsakyta sunaikinti visą tą kolekciją įskaitant jachtingo žurnalų rinkinius (nuo 1905 metų) ir senąsias jachtas su visu jų inventorium. Subėgę buriuotojai dar spėjo apginti nuo laužo keletą jachtų korpusų.

To kraupaus akto išdavoje susibūrė neformali Senųjų laivų draugija. Jos veikla apsiribojo išlikusių korpusų apsauga. Tais laikais „budrios akys” ne tik sekė kiekvieną pasienio zonoje esančių piliečių žingsnį bet ir nuolat primindavo apie savo galias.

1987 m. įsteigto Lietuvos Kultūros Fondo pirmininkas a.a. prof. Č.Kudaba draugiją įteisino (1988 m.) ir paskatino imtis platesnių jūrinės kultūros tyrimų. Profesorius puikiai žinojo jūrinės kultūros reikšmę Lietuvai.

1996 m. pagal Visuomeninių organizacijų Įstatymą draugija patikslino pavadinimą. Taip atsirado Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubas BUDYS.

BUDYS oficialiai tęsia senųjų Klaipėdos jachtklubų ir jūrų skautų – budžių tradicijas. BUDŽIO simbolis – seniausio Klaipėdos jachtklubo vimpelo atmaina.

Britų kultūros įtaka. Memelis – karališkasis Prūsijos jūrų ir prekybos miestas tačiau burlaivių gadynėje jis buvo įgijęs „angliško miesto” reputaciją.

Klubai ir jachtklubai – anglų išradimas. Visi senieji  Europos jachtklubai naudojo angliško pavyzdžio statutus ir angliškas lenktynių taisykles, visi laikėsi burlaivių gadynės papročių ir tradicijų. Jų laikėsi ir visos senosios Klaipėdos jachtininkų draugijos.

1884 m. Memelyje dar nebuvo nė vieno automobilio tačiau sparčiai gausėjantys garlaiviai rodė neišvengiamą burių epochos pabaigą. Visuomenę apėmė nostalgiškos nuotaikos. Iki tol vyravusį pragmatinį požiūrį pakeitė dėmesinga pagarba burlaiviams.

1884 m. rugpjūčio 31 d. buvo įkurta Memelio buriuotojų draugija (MSV). Ji laikytina seniausiu jachtklubu dabartinėje Lietuvos
teritorijoje. Vien ši aplinkybė verčia mus MSV raidai skirti kuo išsamesnį dėmesį.

Įsidėmėtinas faktas: 1908m  MSV jau turėjo nuosavą sklypą su uosteliu, mūriniu būstinės pastatu, erdviu mediniu elingu ir viso uosto puošmena – flagštoku su dviem signaliniais pabūklais greta jo. Flagštokui buvo panaudotas marselinės škunos jachtos „Viktorija” grotstiebis su dviem rėjomis, stenga ir gafeliu (žr. nuotrauką žemiau).

istorija_msv_pastatas_1938_rs

Sekančiais 1885 metais susibūrė dar vienas jachtklubas – Buriavimo, irklavimo draugija „Neptun”. Svarbiausiu savo pasiekimu ši draugija laikė ne sportinius pasiekimus, bet 1923 m (Lietuvos Respublikos laikais) kadastro
įstaigoje kaip nuosavybę  įregistruotą sklypą su mūriniu namu, kuris iki šiol tebestovi vakarinėje Klaipėdos piliavietės dalyje.

Po Pirmojo pasaulinio karo nepaisant įtemptos politinės padėties ir nepriteklių savarankiškos jachtininkų draugijos Klaipėdoje kūrėsi viena po kitos: klaipėdiškių jūrų skautų „budžių” draugovė, baidarių sporto klubas PSK, Kuršių ledo jachtų klubas (prie Wilhelmo kanalo), Lietuvos jachtklubas (Smiltynėje), Santaros klubas, Kanojų klubas ir Jūrų šaulių rinktinė su savo jachta „Šaulys”.  Pokario metais visų šių klubų ir draugijų veikla buvo nutraukta.

Back To Top